Petras skatino šventuosius būti visuomet pasiruošusius paliudyti apie Jėzų Kristų ir gyventi teisiai, kad galėtų išsklaidyti jiems keliamus melagingus kaltinimus. Jis mokė, kad po savo mirties Jėzus Kristus skelbė Evangeliją dvasių pasaulyje. Petras taip pat priminė Bažnyčios vyresniesiems prižiūrėti Dievo kaimenę su tokiu pat atsidavimu kaip Jėzus Kristus, Vyriausiasis Ganytojas.
Petras pataria šventiesiems būti vieningiems teisume ir visuomet būti pasiruošusiems paliudyti apie Kristų
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Tomo S. Monsono pasakojimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Progų pasidalinti savo įsitikinimais turėsime visą savo gyvenimą, tačiau nežinome, kada būtent būsime paprašyti tai padaryti. Tokia proga man pasitaikė 1957 metais, kai dirbau leidybos versle ir buvau paprašytas vykti į Dalasą, Teksaso valstijoje, kartais vadinamą „bažnyčių miestu“, kalbėti verslininkų susitikime. Pasibaigus susitikimui, sėdau į turistinį autobusą miesto apylinkėms apžiūrėti. Važiuojant pro įvairias bažnyčias, mūsų vairuotojas komentavo: „Kairėje matote metodistų bažnyčią“ arba „Ten, dešinėje, yra katalikų katedra“.
Važiuojant pro gražų ant kalvos stovintį raudonų plytų pastatą, vairuotojas šūktelėjo: „Tai pastatas, kur renkasi mormonai.“ Autobuso gale sėdinti moteris paprašė: „Vairuotojau, ar galėtumėte mums ką nors daugiau papasakoti apie mormonus?“
Vairuotojas sustabdė autobusą šalikelėje, apsisuko savo kėdėje ir atsakė: „Ponia, viskas, ką žinau apie mormonus, yra tai, kad jie susitinka tame raudonų plytų pastate. Ar šiame autobuse yra kas nors, kas žino ką nors daugiau apie mormonus?“ („Turėkite drąsos stovėti vieni“,2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jeigu jūs būtumėte buvę tame autobuse, ką būtumėte darę?
Kodėl kartais gali būti sunku papasakoti kitiems žmonėms apie savo įsitikinimus?
Pakvieskite mokinius studijuojant 1 Petro 3:1–17 ieškoti principo, kuris padės jiems, kai atsiras galimybių pasidalinti su aplinkiniais Evangelija.
Apibendrinkite 1 Petro 3:1–11, paaiškindami, kad Petras ragino žmonas savo teisiu elgesiu padėti savo vyrams ateiti pas Kristų. Jis patarė vyrams gerbti savo žmonas. Jis taip pat patarė nariams gyventi pagal Evangelijos standartus.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti 1 Petro 3:14–16. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Petras patarė šventiesiems daryti, kai jie patiria persekiojimą dėl savo teisaus gyvenimo.
Ką Petras patarė šventiesiems daryti, kai jie patiria persekiojimą dėl savo teisaus gyvenimo?
Ką, pasak Petro žodžių 15 eilutėje, Jėzaus Kristaus pasekėjai visuomet turi būti pasiruošę padaryti?
Kuris, jūsų nuomone, iš Evangelijos aspektų suteikia žmonėms vilties?
Paaiškinkite, kad žodis atsakyti15 eilutėje taip pat gali būti verčiamas kaip „apginti“. Petras priminė šventiesiems dalytis savo religiniais įsitikinimais ir ginti juos.
Kokie 15 eilutės žodžiai apibūdina tai, kaip turėtume dalintis Jėzaus Kristaus Evangelija ir ginti ją? (Derėtų paaiškinti, kad šiame kontekste baimė (Biblija. Karaliaus Jokūbo versija) reiškia nuolankumą ir pagarbą.)
Kokios tiesos apie tai, ko visada turėtume siekti mes, kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, galime pasimokyti iš 1 Petro 3:15? (Mokiniai turėtų atpažinti tiesą, panašią į šią: Kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, turėtume stengtis būti visada pasiruošę pasidalinti savo įsitikinimais ir apginti juos romiai ir pagarbiai. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Kodėl, jūsų manymu, svarbu dalintis savo įsitikinimais romiai ir pagarbiai?
Kad pailiustruotumėte lentoje užrašytą tiesą, pakvieskite vieną mokinį pabaigti skaityti prezidento Monsono pasakojimą apie jo patyrimą autobuse:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Aš laukiau, kad kas nors atsakys. Žiūrėjau į kiekvieno keleivio veidą, tikėdamasis įžvelgti norą atsakyti. Neradau. Supratau, kad man teks padaryti tai, ką patarė apaštalas Paulius: „Įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį.“ Taip pat suvokiau, kad teisinga yra patarlė: „Kai laikas spręsti, jau ne laikas ruoštis.“
Taigi, turėjau privilegiją kitas maždaug penkiolika minučių dalintis su autobuso keleiviais savo liudijimu apie Bažnyčią ir mūsų tikėjimą. Buvau dėkingas už savo liudijimą ir kad buvau pasiruošęs juo pasidalinti“ („Turėkite drąsos stovėti vieni“).
Ką galime daryti, kad visada būtume pasiruošę pasidalinti savo įsitikinimais?
Pakvieskite mokinius prisiminti, kada jie buvo dėkingi, kad buvo pasiruošę pasidalinti savo įsitikinimais arba liudijimu. Paprašykite kelių mokinių savo patyrimais pasidalinti su visa klase.
Paskatinkite mokinius pamąstyti, ką jie darys, kad visada būtų pasiruošę pasidalinti savo įsitikinimais ir juos apginti. Paskatinkite juos veikti pagal kiekvieną gautą Dvasios raginimą.
Po Savo mirties Jėzus Kristus skelbė Evangeliją dvasių pasaulyje
Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad jie yra misionieriai ir moko žmogų, kuris teigia:
„Tikiu, kad tai, ko mane mokote, yra tiesa, tačiau norėčiau sužinoti, kaip dėl tų žmonių, kurie miršta be galimybės išgirsti tiesą. Atrodo neteisinga, kad Dievas juos nubaustų ar uždraustų jiems gyventi su Juo, jeigu jie niekada neturėjo progos sužinoti apie Jo išgelbėjimo planą.“
Pakvieskite mokinius pamąstyti, kaip jie atsakytų.
Paprašykite pusę klasės tyliai perskaityti 1 Petro 3:18–20 ir taip pat Džozefo Smito Vertimo 1 Petro 3:20 (Raštų rodyklėje). Kitos klasės pusės paprašykite tyliai perskaityti 1 Petro 4:5–6 ir taip pat Džozefo Smito Vertimo 1 Petro 4:6 (Raštų rodyklėje). Tegul mokiniai pabando surasti Petro mokytas tiesas, kuriomis jie galėtų pasidalinti su žmogumi, pateikusiu klausimą anksčiau minėtame pavyzdyje. Paaiškinkite, kad frazė „kalėjime esančioms dvasioms“ 1 Petro 3:19 reiškia tuos, kurie yra dvasių pasaulyje, kurie nepriėmė Evangelijos ar neturėjo galimybės išgirsti jos mirtingajame gyvenime.
Skirkite pakankamai laiko, po to paklauskite:
Ką sužinome iš šių eilučių apie tuos, kurie yra dvasių pasaulyje, kurie nepriėmė Evangelijos ar neturėjo galimybės priimti jos šiame gyvenime?
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas F. Smitas
Parodykite paveikslėlį Prezidentas Džozefas F. Smitas (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 127 pav.; taip pat žr. LDS.org). Paaiškinkite, kad prezidentas Džozefas F. Smitas mąstė apie 1 Petro 3:18–20 ir 1 Petro 4:6 reikšmę, kai gavo apreiškimą ir matė Gelbėtojo apsilankymo dvasių pasaulyje regėjimą. Jis regėjo, kaip Jėzus Kristus po Savo mirties iki prisikėlimo skelbė Evangeliją ir asmeniškai patarnavo teisioms dvasioms. Tuo metu Jėzus Kristus suorganizavo teisius tarnus ir įgaliojo juos mokyti Evangelijos dvasias dvasių kalėjime (žr. DS 138:1–11, 29–30).
Kodėl, pasak 1 Petro 4:6, Evangelija yra skelbiama mirusiesiems? (Kad visi sulauktų teisingo teismo suteikiant visiems Dangiškojo Tėvo vaikams galimybę susipažinti su Dievo įstatymais ir gyventi pagal juos.)
Kokią tiesą apie Evangelijos skelbimą mirusiesiems galime atpažinti iš Petro mokymų? (Galbūt savais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti daugmaž tokią tiesą: Evangelija yra skelbiama mirusiesiems, kad jie galėtų turėti tokias pat galimybes, kaip ir tie, kurie išgirsta Evangeliją dar mirtingajame gyvenime.)
Trumpai priminkite mokiniams pavyzdį, pateiktą pradedant studijuoti šią Raštų ištrauką, tada paklauskite:
Kaip mirusiųjų išgelbėjimo doktrina liudija apie Dievo gailestingumą ir užuojautą Jo vaikams?
Apibendrinkite 1 Petro 4:7–19, paaiškindami, kad Petras įspėjo šventuosius turėti karštos tikrosios meilės, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių arba apsaugo nuo jų (žr. Džozefo Smito Vertimo 1 Petro 4:8 [Raštų rodyklėje]). Petras taip pat mokė šventuosius džiūgauti, kenčiant išbandymus ar gėdą dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi.
Petras patarė vyresniesiems prižiūrėti Dievo kaimenę ir drąsino šventuosius išlikti tvirtus tikėjime
Paaiškinkite: kad padėtų šventiesiems pasiruošti ateities išbandymams, Petras mokė Bažnyčios vyresniuosius apie jų, kaip Bažnyčios vadovų, pareigas. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Petro 5:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti Petro patarimą Bažnyčios vyresniesiems.
Kokį patarimą Bažnyčios vyresniesiems davė Petras?
Paaiškinkite, kad ganyti „Dievo kaimenę“ (2 eilutė) reiškia rūpintis Bažnyčios nariais ir prižiūrėti juos. Bažnyčios vadovai, užuot tarnavę nenorom ar dėl atlygio, turėtų tarnauti noriai ir su meile. Jie turėtų būti pavyzdys nariams, o ne viršesni už juos „valdovai“ (3 eilutė).
Kokią tiesą apie Bažnyčios vadovų atsakomybę sužinome iš Petro patarimo Bažnyčios vyresniesiems? (Padėkite mokiniams atpažinti daugmaž tokią tiesą: Bažnyčios vadovai turi pareigą rūpintis ir prižiūrėti Dievo kaimenę su meile ir savo pavyzdžiu. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 1 Petro 5:4 ir rasti, kaip Petras kalbėjo apie Gelbėtoją. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paveikslėlis
Jėzus neša pražuvusią avelę
Parodykite paveikslėlį „Jėzus neša pražuvusią avelę“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 64 pav.; taip pat žr. LDS.org), tada paklauskite:
Kodėl, jūsų manymu, Gelbėtojas dažnai vaizduojamas kaip ganytojas?
Kokios Kristaus savybės ir bruožai gali padėti Bažnyčios vadovams prižiūrėti Bažnyčios narius ir rūpintis jais?
Kaip buvote palaiminti dėl Bažnyčios vadovo parodytos Kristaus meilės ar pavyzdžio?
Apibendrinkite 1 Petro 5:7–14, paaiškindami, kad Petras mokė šventuosius pavesti savo rūpesčius (tai yra nerimą) Jėzui Kristui ir, nepaisant vargų, likti tvirtus savo tikėjime. Petras patikino, kad, jeigu jie tai darys, Dievas tobulins ir stiprins juos.
Baikite pamoką padrąsindami mokinius pasikliauti ir sekti tais, kuriuos Viešpats pašaukė padėti ir rūpintis jais dvasiškai.
Su mokiniais peržvelkite 1 Petro 4:6, kad paskatintumėte juos dalyvauti išgelbėjimo darbe dėl savo protėvių, ir tada paklauskite:
Ką galėtume daryti, kad padėtume savo protėviams, kurie priėmė Evangeliją dvasių pasaulyje ir laukia, kada bus išlaisvinti iš dvasių kalėjimo?
Kaip, jūsų manymu, buvote palaiminti dėl to, kad dirbote šeimos istorijos ir šventyklos darbą už savo protėvius?
Pakvieskite mokinius ieškoti progų tyrinėti savo protėvių šeimos istoriją, kad galėtų tų protėvių labui dalyvauti šventyklos apeigose.
Komentarai ir kontekstas
1 Petro 4:6. „Todėl ir buvo paskelbta [Evangelija] net mirusiems“
Štai ko mokė prezidentas Džozefas Fildingas Smitas apie išgelbėjimo darbą už mirusiuosius:
„Visi tie, kurie neturėjo galimybės priimti Evangelijos čia ir kurie atgailauja bei priima ją ten, bus celestialinės Dievo karalystės paveldėtojai. Gelbėtojas pradėjo šį didį darbą, kai nužengė ir kalėjime esančioms dvasioms skelbė, kad per atgailą ir priimdamos Jėzaus Kristaus, kuris mirė dėl jų, misiją jos galėtų būti teisiamos kaip žmonės kūne (arba, kitais žodžiais tariant, pagal Evangelijos principus) ir tada gyventi pagal Dievą kaip dvasios“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 2:132–133).
Prezidentas Lorencas Snou apie Evangelijos skelbimą dvasių pasaulyje mokė:
„Kai Evangelija yra skelbiama dvasioms kalėjime, sėkmė lydės tą darbą daug labiau, nei mūsų vyresniųjų skelbimą šiame gyvenime. Tikiu, kad iš tiesų bus labai nedaug tokių dvasių, kurios su džiaugsmu nepriims jiems atnešamos Evangelijos. Aplinkybės ten bus tūkstantį kartų palankesnės“ („Discourse by President Lorenzo Snow,“ Millennial Star, Jan. 22, 1894, 50).