Gelbėtojas dalyvavo šventėje (tikėtina Paschos) Jeruzalėje ir Betzatos maudyklėje pagydė nusilpusį vyrą. Jėzus Kristus mokė, kad jis atstovauja Dangiškajam Tėvui, ir paaiškino, kodėl žmonės turi gerbti Dievo Sūnų. Jis taip pat nurodė kitus liudininkus, kurie paliudijo apie Jo dieviškumą.
Jėzus per šabą pagydo ilgai sirgusį vyrą ir moko apie Savo ryšį su Tėvu
Paveikslėlis
sudaužytas puodas
Parodykite sudaužyto puodo ar indo šukių paveikslą (arba galite nupiešti sudaužytą indą lentoje).
Paprašykite mokinių pakelti ranką, jei kada nors jie yra sudaužę ką nors svarbaus ar vertingo. Paaiškinkite, kad mes, kaip Dangiškojo Tėvo vaikai, esame svarbūs ir labai vertingi. Tačiau dėl mūsų pasirinkimų ir iššūkių, su kuriais susiduriame, kartais galime pasijusti palaužti ar mažaverčiai.
Pasakykite kelis pavyzdžius, kada kas nors galėtų jaustis palaužtas dvasiškai, fiziškai ar emociškai. (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.)
Paprašykite mokinių studijuoti Jono 5:1–9 ir surasti tiesą, kuri galėtų paguosti mus ir suteikti mums viltį, kai jaučiamės palaužti.
Apibendrinkite Jono 5:1 paaiškindami, kad Jėzus Kristus po tarnystės Galilėjoje nukeliavo į Jeruzalę stebėti žydų šventės, tikėtina Paschos. Būdamas Jeruzalėje, Jis nuėjo į prie šventyklos buvusią maudyklę.
Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 5:2–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas buvo susirinkę aplinkui maudyklę.
Kokie žmonės buvo susirinkę aplink maudyklę? (Galite pabrėžti, kad žodžiai ligoniai, aklieji, raišieji ir išsekusieji [3 eilutė] apibūdina žmones, kurie sirgo, buvo paliegę ar neįgalūs.)
Ko šitie kamuojami žmonės laukė? (Paaiškinkite, kad kartkartėmis maudyklėn plūstelėdavo vanduo ir vandens paviršius suraibuliuodavo, o tai kažkiek palengvindavo tų žmonių negalavimus [žr. Bible Dictionary in the LDS English version of the Bible, „Bethesda“].)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Nėra abejonių, kad Betzata buvo mineralinio vandens šaltinis, turintis tam tikrų gydomųjų savybių. Tačiau pažiūra, kad tą vandenį sudrumsdavo nusileidęs angelas ir pirmasis į tokį vandenį įlipęs išgydavo, buvo grynas prietaras. Išgydymo stebuklai tokiais būdais nevyksta“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:188).
Ko vyresnysis Makonkis moko apie tikėjimą, jog angelas nulemdavo, kad vanduo išgydytų pirmą į jį įlipusį?
Kaip, jūsų manymu, atrodė maudyklės, kuriose tiek daug žmonių tikėjosi pagyti, jei pirmieji įžengs į vandenį?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 5:5–7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Gelbėtojas pamatė gulintį prie maudyklės.
Kaip šios eilutės apibūdina žmogų, kurį pamatė Gelbėtojas?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 5:8–9 ir surasti, ką žmogui pasakė Gelbėtojas. Tada paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino. Pasiūlykite mokiniams pasižymėti frazę „žmogus bematant išgijo“ (9 eilutė).
Lentoje užrašykite žodį Betzata. Paaiškinkite, kad žodis Betzata gali būti verčiamas kaip „gailestingumo namai“ (Bible Dictionary in the LDS English version of the Bible, „Bethesda“). Lentoje šalia žodžio Betzata užrašykite šį žodžio paaiškinimą. Paaiškinkite, kad gailestis yra užuojauta arba maloningumas. Didžiausias kada nors atliktas gailestingumo aktas buvo Jėzaus Kristaus Apmokėjimas.
Kodėl Betzata buvo tinkamas pavadinimas šiai vietai, ypač po to, kai Gelbėtojas išgydė šį vyrą?
Kodėl mes visi esame tarsi tas vyras prie maudyklės krašto Betzatoje?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš to, kad Gelbėtojas išgydė šį vyrą? (Nors mokiniai gali atsakyti skirtingai, tačiau pabrėžkite, kad dėl Jėzaus Kristaus galios ir malonės mes tapsime sveiki.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Merilo Dž. Beitmeno teiginį, kurį jis pasakė tarnaudamas Pirmininkaujančiu Vyskupu. Paprašykite klasės išklausyti tą teiginį ir išsiaiškinti, kaip Gelbėtojas gali mus išgydyti?
Paveikslėlis
Vyresnysis Merilas Dž. Beitmenas
„Kaip luošam žmogui prie Betzatos maudyklės reikėjo už jį stipresnio pagalbos norint išgyti (žr. Jono 5:1–9), taip ir mums reikia Kristaus Apmokėjimo stebuklų, kad mūsų sielos būtų išgydytos nuo širdgėlos, sielvarto ir nuodėmės. […] Kristus gydo sudužusias širdis ir nerimą bei liūdesį pakeičia ramybe“ (“The Power to Heal from Within,” Ensign, May 1995, 13).
Kaip mes per Jėzaus Kristaus malonę ir Jo Apmokėjimą galime išgyti? (Galite paaiškinti, kad mes galime būti išgydyti šiame arba kitame gyvenime.)
Ką turime daryti, kad gautume malonę ir išgydymą per Gelbėtojo Apmokėjimą?
Paprašykite mokinių pamąstyti, kada jie matė ar patyrė Jėzaus Kristaus galią, malonę ar užuojautą, padėjusią jiems ar kam nors kitam, kas jautėsi palūžęs dvasiškai, fiziškai ar emociškai. Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: „Žinau, kad Viešpats gailestingas ir atjaučiantis, nes…“
Paklauskite mokinių, kaip jie jį pabaigtų. Paprašykite kelių mokinių atsakyti.
Apibendrinkite Jono 5:10–16 paaiškindami, kad Gelbėtojas vėliau sutiko tą vyrą šventykloje ir pasakė jam „nuodėmių nebedaryk“ (Jono 5:14). Kai žydų vadovai sužinojo, kad Jėzus išgydė vyrą per šabą, jie ėmė persekioti ir bandė nužudyti Gelbėtoją.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 5:17–18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti kitą priežastį, dėl kurios žydų vadovai pyko ant Jėzaus.
Paaiškinkite, kad, kaip aprašoma 17 eilutėje, Gelbėtojas mokė žydų vadovus, kad išgydydamas vyrą Jis darė Dangiškojo Tėvo darbą. Po to Gelbėtojas mokė apie Savo ryšį su Tėvu.
Kokia 18 eilutėje minima kita priežastis, dėl kurios žydų vadovai pyko ant Jėzaus? (Jie manė, kad Jėzus piktžodžiauja, nes vadino Dievą Savuoju Tėvu ir taip Save prilygino Dievui.)
Lentoje užrašykite tokį klausimą: „Ko Gelbėtojas mokė apie Savo ryšį su mūsų Dangiškuoju Tėvu?“ Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite, kad kiekviena pora perskaitytų Jono 5:19–22, 26–27, 30. Tada paprašykite mokinių surasti atsakymus į šį klausimą.
Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. (Apibendrinkite mokinių atsakymus į klausimą, lentoje užrašydami tokią tiesą: Darydamas visus Savo darbus Jėzus Kristus atstovauja Dangiškajam Tėvui ir stengiasi paklusti Jo valiai. Paaiškinkite, kad Gelbėtojas kviečia mus daryti tą patį.)
Kodėl svarbu suprasti, kad darydamas visus Savo darbus Jėzus Kristus tobulai atstovauja mūsų Dangiškajam Tėvui?
Jėzus mokė apie daugybę liudininkų, patvirtinančių Jo dieviškumą
Į pamoką atsineškite nedidelį riešutą, kuris būtų savo kevale (taip pat tinka žirniai ankštyje). Riešutą laikykite delne, kad mokiniai jo negalėtų pamatyti. Paaiškinkite, kad jūs laikote kažką tokio, ko žmogaus akis dar nėra mačiusi. Paprašykite tų mokinių, kurie jumis tiki, pakelti rankas. Pasiūlykite vienam mokiniui, kuris abejoja, ar tai tiesa, pasikviesti kelis bendraklasius kartu apžiūrėti daiktą. Tiems mokiniams parodykite riešutą ir paprašykite jų pasakyti klasei, ar jūs sakote tiesą.
Kaip sustiprėja bet kurio teiginio tikrumas, kai yra daugiau nei vienas liudininkas?
Parodykite klasei riešutą ir paaiškinkite, kodėl jo vidaus žmogaus akis dar nėra mačiusi.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 5:31. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Gelbėtojas pasakė apie Save kaip Savo ryšio su Dangiškuoju Tėvu liudininką. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pabrėžkite, kad Džozefo Smito Vertimas paaiškina 31 ir 32 eilutes: „Jei aš pats apie save liudyčiau, vis tiek mano liudijimas būtų tikras. Nes aš nesu vienas“ (Džozefo Smito Vertimo Jono 5:32–33). Paaiškinkite, jog Gelbėtojas mokė žydus, kad be Jo jie turėjo ir kitų liudytojų.
Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Jono 5:32–35; Jono 5:36; Jono 5:37–38; Jono 5:39; Jono 5:45–47. Kiekvieną nuorodą priskirkite vienam ar keliems mokiniams. Paprašykite jų perskaityti tas eilutes ir ieškoti kitų Jėzaus dieviškumo liudytojų. Padėkite mokiniams sudaryti liudytojų sąrašą paprašydami jų tai, ką jie rado, užrašyti šalia jiems paskirtų eilučių lentoje.
Paaiškinkite, jog nepaisant to, kad žydų vadovai turėjo daug Jėzaus Kristaus liudininkų, jie netikėjo Jėzaus dieviškumu. Pabrėžkite, kad 39 eilutėje Jėzus kalbėdamas apie Raštus pasakė: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą.“
Į kokį klaidingą įsitikinimą Jėzus atkreipė žydų dėmesį? (Paaiškinkite, kad Jėzaus dienomis daugelis žydų studijavo Raštus tikėdami, kad tokiu būdu įgis amžinąjį gyvenimą. Jie nepajėgė suprasti, kad Raštai skirti atvesti juos pas Jėzų Kristų. Trumpai tariant, Jis pasakė: „Jūs manote, kad įgijote amžinąjį gyvenimą, bet tyrinėkite Raštus, nes jie liudija apie mane.“)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 5:40. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką žydai turėjo daryti, kad įgytų amžinąjį gyvenimą.
Ką žydai, net ir studijuodami Raštus, atsisakė daryti, nors tai jiems būtų padėję tapti vertiems įgyti amžinąjį gyvenimą?
Ką, pagal 39 ir 40 eilutes, turime daryti, kad įgytume amžinąjį gyvenimą? (Padėkite mokiniams atpažinti principą, panašų į šį: Tik ateidami pas Jėzų Kristų galime įgyti amžinąjį gyvenimą. Užrašykite šį principą lentoje.)
Priminkite mokiniams, kad amžinasis gyvenimas – tai tapimas panašiam į mūsų Dangiškąjį Tėvą ir gyvenimas su vertais mūsų šeimos nariais amžinai Jo akivaizdoje.
Ką reiškia ateiti pas Jėzų Kristų? (Ateiti pas Kristų reiškia parodyti tikėjimą Juo, atgailauti dėl savo nuodėmių ir paklusti Jo įsakymams.)
Kodėl būtina ateiti pas Jėzų Kristų norint įgyti amžinąjį gyvenimą?
Paprašykite mokinių apmąstyti būdus, kaip lentoje išvardinti liudininkai gali padėti žmonėms ateiti pas Gelbėtoją.
Ar kada nors vienas iš šių Jėzaus Kristaus liudininkų padėjo jums ateiti pas Jį?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie darys, kad visiškai ateitų pas Gelbėtoją ir įgytų amžinąjį gyvenimą?
Pamoką baikite paliudydami apie tiesas, kurių mokoma Jono 5 skyriuje.
Komentarai ir kontekstas
Jono 5:17–47. „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“
Pagal vyresnįjį Džeimsą E. Talmidžą iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, Gelbėtojo atsakas žydų vadovams aprašytas Jono 5:17–47 „yra tarsi pats išsamiausias Raštų pamokslas svarbiausia santykių tarp Dievo Amžinojo Tėvo ir Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, tema“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 208).
1916 m. birželio 30 d. Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo paskelbtos doktrinos formuluotė moko:
„Jėzus Kristus kalbėjo ir tarnavo tik Tėvo vardu ir per Jį; tai apima galią, įgaliojimą ir dievybę. Jo žodžiai ir darbai buvo ir yra Tėvo“ (“The Father and the Son: A Doctrinal Exposition by the First Presidency and the Quorum of the Twelve Apostles,” Ensign, Apr. 2002, 17).
Apmąstydami Jono 5:29 pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas patyrė regėjimą, kuris užrašytas Doktrinos ir Sandorų 76 skyriuje. Šis regėjimas suteikė jiems papildomų žinių apie prikėlimą ir išgelbėjimo planą (žr. DS 76:11–19).
Jono 5:39. Tyrinėkite Raštus, […] „tie Raštai ir liudija apie mane”
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Galiausiai pagrindinis Raštų tikslas yra pripildyti mūsų sielas tikėjimo Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, tikėjimo, kad Jie yra, tikėjimo Tėvo sukurtu mūsų nemirtingumo ir amžinojo gyvenimo planu, tikėjimo šį laimės planą įgyvendinančiu Jėzaus Kristaus apmokėjimu ir prisikėlimu, tikėjimo padaryti Jėzaus Kristaus Evangeliją savo gyvenimo būdu ir tikėjimo pažinti „vienintelį tikrąjį Dievą ir [Jo siųstąjį] Jėzų Kristų“ (Jono 17:3)“ („Raštų palaiminimas“,2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
