Biblioteka
65 pamoka. Jono 6


65 pamoka.

Jono 6

Įvadas

Kitą dieną, po to kai stebuklingai pamaitino didesnę nei 5000 žmonių minią, Jėzus mokė, kad Jis yra gyvybės duona. Kai kurie Jo pasekėjai atmetė Jo mokymus ir nusisuko nuo Jo. O Petras liudijo, kad Jėzus mokė amžinojo gyvenimo tiesų ir buvo Dievo Sūnus.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jono 6:1–21

Jėzus stebuklingai pamaitina didesnę nei 5000 žmonių minią ir eina ežero paviršiumi

Paaiškinkite, kad paliudijęs Savo dieviškumą Jeruzalėje (žr. Jono 5) Gelbėtojas grįžo į Galilėją, ten kartu su apaštalais mokė Evangelijos ir išgydė daug žmonių (žr. Mato 5–13 skyrius). Po to Jėzus su Savo mokiniais persikėlė į kitą Galilėjos ežero krantą ir stebuklingai pamaitino didesnę nei 5000 žmonių minią (žr. Jono 6:1–13).

Parodykite kepalėlį duonos. Paprašykite vieno mokinio trumpai papasakoti, kaip Gelbėtojas su penkiais kepalėliais duonos ir dviem mažomis žuvelėmis pamaitino didesnę nei 5000 žmonių minią.

  • Ką jūs pagalvotumėte, jei būtumėte matę šį stebuklą ir sužinotumėte, kad Jėzus gali stebuklingai parūpinti maisto?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 6:14–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką žmonės norėjo daryti po to, kai Jėzus stebuklingai juos pamaitino.

  • Ką žmonės ruošėsi daryti?

Paaiškinkite, kad Jėzaus laikais pagal tarp žydų gyvavusią tradiciją buvo manoma, kad atėjęs Mesijas, ar Izraelio karalius, pamaitins žmones duona iš dangaus.

  • Ką, pagal 15 eilutę, padarė Jėzus, užuot leidęs Jį karūnuoti jų karaliumi?

  • Kodėl Jėzus nenorėjo būti paskelbtas žydų karaliumi?

Apibendrinkite Jono 6:16–21 primindami mokiniams, kad Gelbėtojas pasiuntė savo mokinius persikelti į kitą Galilėjos ežero krantą ir sutemus, mokiniams sunkiai iriantis prieš bangas ir vėją, atėjo pas juos ežero paviršiumi. Pabrėžkite, kad Jonas aprašydamas šį įvykį atkreipia dėmesį į tai, kad, kai mokiniai „panoro“ pasiimti Jėzų į valtį, jie „iškart“ (21 eilutė) saugiai priartėjo prie savo tikslo. Paaiškinkite, kad, kai mes noriai priimame Gelbėtoją ir Jo mokymus, Jis gali mus saugiai pervesti per mirtingumo iššūkius.

Jono 6:22–59

Jėzus moko, kad Jis yra gyvybės duona

Paaiškinkite, kad Jono 6:22–25 rašoma, jog daug žmonių, kuriuos Jėzus stebuklingai pamaitino, keliavo į Kafarnaumą ieškodami Jo.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 6:26–27 bei Džozefo Smito Vertimą: „Jėzus atsakė jiems tardamas: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jūs ieškote manęs ne todėl, kad norite laikytis mano žodžių, ir ne todėl, kad matėte stebuklus, bet tik dėl to, kad valgėte duoną ir buvote pasotinti.“ Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką žmonėms pasakė Jėzus.

  • Kodėl, pasak Gelbėtojo, šie žmonės ieškojo Jo? (Gelbėtojo žodžiai paaiškina, kad jie sekė Jį norėdami gauti daugiau maisto.)

  • Ko, pagal Gelbėtojo mokymą, jie turėtų siekti?

Paaiškinkite, kad maistas, išliekantis amžinajam gyvenimui (27 eilutė), gali reikšti Gelbėtojo Evangelijos amžinąsias tiesas.

  • Kaip tos eilutės padeda mums suprasti, kodėl Jėzus neleido šiai žmonių grupei karūnuoti Jo savo karaliumi?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 6:28–31, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, kaip dar žmonės norėjo, kad Jėzus jiems įrodytų, jog yra Mesijas.

  • Ką žmonės norėjo, kad dėl jų padarytų Jėzus? (Paaiškinkite, kad mana buvo „duona iš dangaus“ [31 eilutė], kurią Dievas parūpino Izraelio vaikams, kai jie klaidžiojo tyruose.)

  • Turint omenyje tai, ką Gelbėtojas padarė ankstesnę dieną, ką šis prašymas leidžia suprasti apie minią?

  • Pasakykite kelis būdus, kaip mes, šiandieniniai Jėzaus Kristaus pasekėjai, galime susigundyti elgtis lyg ta minia?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 6:32–35, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką Jėzus atsakė į žmonių prašymą parodyti kokį nors ženklą.

  • Ko kalbėdamas apie maną, arba duoną iš dangaus, apie Save moko Jėzus?

Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti 35 eilutės sakinį: „Aš esu gyvybės duona!”

  • Kaip mes galime susieti Gelbėtoją ir Jo mokymus su duona?

  • Ką, jūsų manymu, reiškia, kad tie, kurie ateis pas Jėzų Kristų, „niekuomet nebealks“? (35 eilutė.)

  • Kokią tiesą galime sužinoti iš Gelbėtojo mokymų 35 eilutėje? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Jeigu ateisime pas Jėzų Kristų, Jis pamaitins mus dvasiškai. Galite pasiūlyti mokiniams šį principą užsirašyti Raštų paraštėje prie Jono 6:35.)

Lentoje užrašykite tokius nebaigtus teiginius:

Pas Jėzų Kristų ateiname …

Jis pamaitins mus …

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų drauge su porininku savo sąsiuvinyje arba Raštų studijavimo žurnale sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos mes galime daryti, kad ateitume pas Jėzų Kristų, ir būdų, kaip Jis mus pamaitins dvasiškai. Pakvieskite kelis mokinius savo atsakymus pasakyti klasei.

Kad padėtumėte mokiniams pajusti šio principo, kurį jie atpažino 35 eilutėje, tiesą ir svarbą, paprašykite kelių mokinių papasakoti, kaip jie jautėsi, kai atėję pas Gelbėtoją buvo dvasiškai pamaitinti.

Apibendrinkite Jono 6:36–47 paaiškindami, kad kai kurie žmonės murmėjo prieš Gelbėtoją, nes Jis mokė, jog Jis yra duona, nužengusi iš dangaus.

Kad padėtumėte mokiniams nustatyti kitą principą, kurio mokė Gelbėtojas, pakvieskite du mokinius ateiti į klasės priekį ir duokite kiekvienam po gabalėlį duonos. Paprašykite jų pauostyti duoną ir įsivaizduoti, koks galėtų būti jos skonis.

  • Ar pasisotinsite šia duona, jei ją tik pauostysite, įsivaizduosite jos skonį ir nešiositės su savimi visą dieną?

  • Ką turite daryti, kad gautumėte visa tai, ką galėtų duoti ši duona?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 6:49–54. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip duonos uostymas ir galvojimas apie ją susijęs su tuo, ko šiose eilutėse mokė Gelbėtojas.

  • Kuo gyvybės duona skiriasi nuo paprastos duonos? (Skirtingai nei duona, kuri mus gali pasotinti tik trumpam, Jėzaus Kristaus siūlomi palaiminimai tęsis per amžius.)

Atkreipkite mokinių dėmesį į 51 eilutės sakinį: „Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“

  • Kaip Gelbėtojas atiduoda savo kūną ir kraują už pasaulio gyvybę?

  • Ką, pagal 53–54 eilutes, Gelbėtojas mokė žmones daryti?

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas žodžius valgyti ir gerti vartojo kaip simbolius. Kad padėtumėte mokiniams suvokti Gelbėtojo mokymus, pasiūlykite savanoriams iš klasės suvalgyti duoną. Po to paprašykite jų sugrįžti į savo vietas.

  • Kas nutinka su duona ir joje esančiomis maistingomis medžiagomis, kai ją suvalgome? (Vitaminai ir maistingosios medžiagos tampa kūno dalimi, suteikia kūnui stiprybės ir geros sveikatos.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia valgyti Jėzaus Kristaus kūną ir gerti Jo kraują? (Tai reiškia Jo mokymų ir Apmokėjimo įsisavinimą. Taip pat tai reiškia sakramento, kurį Gelbėtojas įsteigė vėliau, priėmimą.)

  • Kokį palaiminimą pagal 54 eilutę mes galime gauti, jei įsisavinsime ar pritaikysime mokymus ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei mes įsisavinsime ar pritaikysime mokymus ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, galėsime gauti amžinąjį gyvenimą.)

Paprašykite mokinių, kad apmąstytų toliau pateiktą klausimą, o tada pakvieskite kelis iš jų savo atsakymus pasakyti klasei.

  • Kaip mes įsisaviname mokymus ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? (Galimi tokie atsakymai: priimdami Jėzų Kristų kaip tikrąjį Dievo Sūnų, kiekvieną savaitę priimdami sakramentą, laikydamiesi įsakymų ir teisiai ištverdami iki galo [žr. Briusas R. Makonkis, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. (1965–1973), 1:358].)

Paaiškinkite, kad amžinasis gyvenimas – tai gyvenimas amžinai su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir tapimas panašiems į Jį ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 6:56–57, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, kaip įsisavindami mokymus ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, galime tapti tokie kaip Jie. Po to paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas mumyse fizine prasme negyvens, bet Jo dieviška įtaka pasiliks mumyse, kad padėtų mums tapti panašesniems į Jį ir Dangiškąjį Tėvą.

Paliudykite apie mokinių atpažintas tiesas. Pasiūlykite mokiniams savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti tikslą, kaip geriau įsisavinti Gelbėtojo Apmokėjimą ar vieną iš Jo mokymų.

Jono 6:60–71

Petras liudija, kad Jėzus turi amžinojo gyvenimo žodžius

Lentoje užrašykite tokį klausimą: „Tęsti ar mesti?“

Pakvieskite mokinius prisiminti metą, kada jie turėjo ką nors sunkaus padaryti ir turėjo rinktis, tęsti tą darbą ar mesti? Galite pakviesti vieną ar porą mokinių pasidalinti savo patyrimais.

Paaiškinkite, kad Jėzui pasakius pamokslą, aprašytą Jono 6 skyriuje, Jo mokiniai turėjo priimti panašų sprendimą.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 6:60, 66. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką į Jėzaus mokymus atsakė daugelis Jo mokinių?

  • Kodėl nemažai Jėzaus mokinių nusprendė daugiau Juo nesekti? (Paaiškinkite, kad posakis „kieti žodžiai“ [60 eilutė] reiškia, kad jie manė, jog bus per sunku sekti Jėzaus mokymais.)

  • Kodėl kai kuriems žmonėms yra sunku laikytis Viešpaties įsakymų?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 6:67, o klasė teieško, kokį klausimą Jėzus Kristus uždavė apaštalams.

  • Ko Gelbėtojas paklausė Savo apaštalų?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 6:68–69, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, ką Gelbėtojui atsakė Simonas Petras. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

  • Kokios tiesos, kuri padėtų mums išlikti ištikimiems tokiomis akimirkomis, kai galbūt bus sunku sekti Gelbėtoju ar gyventi pagal Jo mokymus, galime pasimokyti iš Petro atsakymo? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Tvirtas liudijimas apie Jėzų Kristų padės mums išlikti ištikimiems tokiomis akimirkomis, kada galbūt bus sunku sekti Gelbėtoją ar gyventi pagal Jo mokymus.)

  • Kaip tvirtas liudijimas apie Gelbėtoją padėjo jums ar jūsų pažįstamam žmogui išlikti ištikimam net tada, kai buvo sunku sekti Evangelijos mokymais?

Paraginkite mokinius kliautis jų liudijimais apie Jėzų Kristų, kai gali būti sunku gyventi pagal Evangelijos mokymus. Paskatinkite mokinius, kurie mano, kad jų liudijimas apie Jėzų Kristų nėra tvirtas, sustiprinti jį stengiantis įsisavinti Jo mokymus ir Apmokėjimą.

Komentarai ir kontekstas

Jono 6:33–35. Tikroji gyvybės duona

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Jėzus Kristus yra gyvybės duona:

„Liudiju, kad Jėzus Kristus yra gyvoji gyvybės duona, o Jo Apmokėjimo galia ir įtaka beribė.“ Galiausiai Jo Apmokėjimas ir Jo malonė yra mūsų kasdieninė duona“ (“Recognizing God’s Hand in Our Daily Blessings,” Ensign, Jan. 2012, 23).

Daugiau apie tai, kaip Jėzus Kristus vartojo simbolius, rėmėsi žydų religijos istorija ir Jo klausytojų geografine vieta, kurioje Jis sakė pamokslą apie gyvybės duoną, rasite (Jono 6) Thomas R. Valetta, „The True Bread of Life“, Ensign, Mar. 1999, 6–13; taip pat žr. Jono 6:32–35, 48–51. „Tikroji Dangaus duona“ iš New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 221–222.

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Mana buvo dangiškasis maistas; o duona, kurią Jis davė jiems, buvo žemiška, paprasta miežinė duona. Jis turėjo jiems parodyti didesnių ženklų, suteikti jiems geresnį aprūpinimą [ar geresnį maistą], kad jie priimtų Jį kaip Tą, kuriuo jie jau buvo patikėję ir kuriuo Jis dabar skelbėsi esąs“ (Jesus the Christ, 3rd. ed. [1916], 339–340).

žr. Jono 6:53. Valgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir gersite jo kraujo

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:

„Kad valgytumėte Dievo Sūnaus kūną ir gertumėte Jo kraują, pirmiausia priimkite jį tiesiogine prasme, be jokių išlygų, kaip asmeniniai Amžinojo Tėvo vaikai kūne; ir antra, laikykitės Sūnaus įsakymų priimdami jo Evangeliją, prisijungdami prie jo Bažnyčios ir paklusniai bei teisiai ištverdami iki galo. Taip valgantieji Jo kūną ir geriantieji Jo kraują turės amžinąjį gyvenimą, t. y. išaukštinimą aukščiausiame celestialinio pasaulio danguje“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:358).

Jono 6:56. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai taip paaiškino, ką reiškia žodžiai „tas pasilieka manyje, ir aš jame“:

„Kadangi vienodai galvojantys, tikintys ir besielgiantys yra panašūs, jie turi tas pačias savybes ir bruožus. […] Todėl perkeltine prasme jie yra vienas kitame arba jie vienas kitame gyvena“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:766).