Jėzus lankėsi Palapinių šventėje Jeruzalėje. Jis nuėjo į šventyklą ir mokė žmones, kaip jie gali įgyti liudijimą, kad Jo mokymai buvo iš Dievo Tėvo. Kadangi žmonės ginčijosi, kas buvo Jėzus, Jis vartojo vandens ir šviesos vaizdinius Savo dieviškumui paliudyti. Jis taip pat mokė apie Šventąją Dvasią.
Lentoje užrašykite tokį klausimą: „Ar Jėzus turėjo brolių ir seserų?“
Paprašykite mokinių atsakyti į klausimą. Jei reikia, papasakokite mokiniams, kad po Jėzaus Kristaus Juozapas ir Marija susilaukė vaikų, kurie užaugo tuose pačiuose namuose kartu su Kristumi. Tačiau Jėzus Kristus buvo tiesioginis Marijos ir Dievo Tėvo, o ne Juozapo sūnus, todėl šie žmonės buvo Jėzaus įbroliai ir įseserys (žr. Mato 13:55–56).
Kaip manote, koks būtų gyvenimas kartu augant su Jėzumi?
Ar manote, kad būtų lengviau įtikėti Juo, jei būtumėte kartu su juo užaugę? Kodėl taip arba ne?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Jono 7 skyriuje mes sužinome, koks buvo kai kurių „brolių“ požiūris į Jį (Jono 7:3, 5). Žodžiu broliai tikriausiai vadinami Jėzaus įbroliai, nors juo taip pat gali būti vadinami kiti artimi giminaičiai.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Jono 7:1–5.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Liudijimas apie Kristaus dieviškumą ir jo Evangelijos gelbstinčią galią neįgyjamas automatiškai per giminystės ryšius.
[…] Nors jie augo tuose pačiuose namuose, o juos augino geri bei rūpestingi Juozapas ir Marija, nors jie žinojo Jėzaus mokymus, tarnystę ir stebuklus, visgi šie artimi giminaičiai dar nebuvo priėmę Jo kaip Mesijo. Tačiau akivaizdu, kad visi jie atsivertė vėliau (Apaštalų darbų 1:14)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:437).
Kaip įmanoma, kad kai kurie paties Jėzaus šeimos nariai vis dar netikėjo Juo, nors žinojo apie Jo mokymus ir stebuklus?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Jono 7 skyrius aprašo įvykius tuo metu, kai Jeruzalėje vyko Palapinių šventė (žr. Jono 7:2). Per šią aštuonių dienų šventę, laikomą didžiausia ir džiaugsmingiausia iš visų (žr. angliškoje Biblijoje, Bible Dictionary, “Feasts”), daug žydų vyko į Jeruzalę paminėti Dievo palaiminimų, suteiktų Izraelio vaikams, kai jie, išsigelbėję iš vergijos Egipte, keliavo per tyrus, gyveno laikinose pastogėse arba palapinėse (žr. Kunigų knygos 23:39–43). Žydai taip pat šventė ir dėkojo už kasmetinį vaisių ir grūdų derlių (žr. Išėjimo 23:16).
Ką, pagal 3–4 eilutes, Jėzaus broliai norėjo, kad Jis padarytų?
Apibendrinkite Jono 7:6–10 paaiškindami, kad Jėzus nusprendė atidėti dalyvavimą šventėje, tačiau savo brolius Jis skatino vykti į ją. Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo paslapčia – žinodamas, kad kai kurie žydų vadovai Jeruzalėje norėjo Jį nužudyti, bet Jo laikas mirti dar nebuvo atėjęs.
Paprašykite mokinio garsiai perskaityti Jono 7:11–13.
Ką įvairūs žmonės Jeruzalėje kalbėjo apie Jėzų?
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad Jėzaus dienomis, kaip ir mūsų dienomis, buvo įvairių nuomonių apie Jėzų Kristų. Buvo žmonių, kurie žinojo ir liudijo, kad Jis yra Dievo Sūnus ir žmonijos Gelbėtojas. Kiti tikėjo Juo ir vylėsi, kad Jo Evangelija yra tikra. Tačiau buvo ir tokių žmonių, kurie abejojo Jėzaus Kristaus dieviškumu ir Jo mokymų teisingumu. Paprašykite mokinių jiems toliau studijuojant Jono 7 skyrių ieškoti, kaip mes galėtume sužinoti, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir kad Jo mokymai teisingi.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 7:14–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Jėzus veikė šventykloje. Gali būti pravartu paaiškinti, kad šventykla buvo pagrindinė pamaldų, vykusių Palapinių šventės metu, vieta.
Ką darė Jėzus?
Kodėl žydai stebėjosi?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 7:16–18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Jėzus nurodė daryti žmonėms, kad jie sužinotų, ar Jo doktrina ir mokymai yra tikri.
Iš ko, pagal 16 eilutę, Jėzus gavo doktriną, kurios mokė?
Kaip galima sužinoti, kad doktrina, kurios mokė Jėzus, buvo tikrai iš Dievo?
Kokį principą, kaip įgyti liudijimą apie Dangiškojo Tėvo mokymus, mes galime rasti? (Mokiniai turėtų savais žodžiais apibūdinti principą, panašų į šį: Vykdydami Dangiškojo Tėvo valią, mes įgysime liudijimą apie Jo doktriną. Galite paskatinti mokinius pasižymėti 17 eilutėje esančius žodžius, kurie moko šio principo.)
Norėdami padėti mokiniams suprasti, kaip šį principą galime pritaikyti savo gyvenime, paprašykite mokinio garsiai perskaityti toliau pateikiamą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
Paveikslėlis
President James E. Faust
„Mes įgyjame liudijimą apie Evangelijos principus, kai paklusniai pagal juos gyvename. […] Liudijimas apie maldos galingumą ateina, kai žmogus nuolankiai ir nuoširdžiai meldžiasi. Liudijimas apie dešimtinę ateina mokant dešimtinę“ („Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“,2003 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Nors Jo paties broliai iš pradžių Juo netikėjo, vėliau jie įgijo liudijimą ir atsivertė (žr. Apaštalų darbų 1:14).
Kaip Jono 7:17 aprašytas principas padėjo Jėzaus broliams įgyti liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo mokymus?
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie turi draugą, kurio arba kurios liudijimas apie Evangeliją yra silpnas.
Kaip padėsite draugui, pasitelkę principą, kurį mes atpažinome Jono 7:17?
Kad padėtumėte mokiniams paliudyti apie principą, kurį rado anksčiau, ir pajusti jo tiesą ir svarbą, užrašykite šį teiginį:
Žinau, kad yra tiesa, nes gyvendamas pagal jį aš .
Paskatinkite mokinius pabaigti šį teiginį savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašant apie Evangelijos įsakymą ar principą, kurį jie suprato esant tiesa, kai stengėsi pagal jį gyventi.
Pakvieskite kelis mokinius papasakoti visai klasei, ką jie užsirašė.
Paprašykite mokinių užrašyti Evangelijos tiesą, įsakymą ar mokymą, apie kurį jie norėtų įgyti stipresnį liudijimą. Taip pat paprašykite jų užrašyti, ką jie darys, kad įgytų stipresnį liudijimą apie šią tiesą, įsakymą ar mokymą, pritaikydami principą, kurį išmoko Jono 7:17.
Apibendrinkite Jono 7:19–36 paaiškindami, kad Jėzus barė žydų vadovus už tai, jog jie atmetė Jo mokymus ir stebuklus bei siekė Jį nužudyti. Daug žmonių dvejojo, ar Jis buvo Mesijas, o vyriausieji kunigai ir fariziejai nusiuntė pareigūnus Jį suimti.
Pakvieskite vieną mokinį – savanorį, kuris norėtų atsigerti vandens, ateiti į klasės priekį. Duokite mokiniui tuščią puodelį ir paklauskite jo arba jos:
Ar tai numalšins tavo troškulį?
Ko dar tau reikia?
Parodykite vandens šaltinį, pvz., butelį vandens arba pripildytą vandens ąsotį. Į puodelį įpilkite vandens ir pasiūlykite mokiniui atsigerti. Po to paprašykite mokinio grįžti į savo vietą.
Laikykite iškėlę ąsotį arba vandens butelį, iš kurio pripildėte mokinio puodelį. Paaiškinkite, kad kiekvieną dieną per aštuonių dienų Palapinių šventę paskirtas kunigas su auksiniu ąsočiu pasemdavo vandens iš Siloamo tvenkinio ir pildavo jį į sidabrinį dubenį prie šventyklos altoriaus. Paskutinę Palapinių šventės dieną, kai kunigas tai atliko, Jėzus atsistojo ir pakvietė žmones. (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:446.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 7:37. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas pakvietė žmones daryti po to, kai Jis šventykloje pasirodė aštuntąją, paskutinę šventės dieną.
Ką Gelbėtojas kvietė žmones daryti?
Turint omenyje, kad kunigas sėmė ir pylė vandenį tą šventės dieną, kodėl, jūsų manymu, Jėzus būtent tuo pačiu metu kvietė žmones?
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: „Jei ateisime pas Jėzų Kristų ir tikėsime Jį, …“
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 7:38–39, po to paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Jono 7:39 paaiškina paskutinę skaitytos eilutės dalį: „[…] nes Šventoji Dvasia buvo tikintiesiems pažadėta po to, kai Jėzus buvo pašlovintas.“ Paprašykite mokinių ieškoti, ką Jėzus pažadėjo tiems, kurie ateis pas Jį ir įtikės Juo.
Paaiškinkite, kad žodžiai „iš to vidaus“ reiškia, kad gyvasis vanduo bus ir tekės iš tikinčiojo, o ne iš išorinio šaltinio.
Kokią reikšmę, pagal 39 eilutę, turi gyvasis vanduo, apie kurį kalbėjo Jėzus?
Paaiškinkite, kad „Raštuose nėra tiksliai nurodoma priežastis, kodėl Jėzaus mirtingosios kelionės metu Šventoji Dvasia veikė žydus ne visa galia (Jono 7:39; 16:7)“ (žr. anglišką Bibliją, Bible Dictionary, “Holy Ghost”). Nors Šventosios Dvasios dovana nebuvo suteikta tuo Evangelijos laikotarpiu, o tik po to, kai Gelbėtojas, atlikęs Savo mirtingąją misiją, buvo pašlovintas, Šventosios Dvasios galia galėjo padėti žmonėms gauti liudijimą apie tas tiesas, kurių mokė Gelbėtojas ir Jo mokiniai.
Kaip, remdamiesi Gelbėtojo mokymais Jono 7:37–39, užbaigtumėte teiginį lentoje? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei ateisime pas Jėzų Kristų ir įtikėsime Juo, būsime pripildyti Šventosios Dvasios.)
Paaiškinkite, kad tie, kurie yra pilni Šventosios Dvasios, gali paveikti kitus rinktis gėrį. Paprašykite mokinių prisiminti, kada jie jautėsi kupini Šventosios Dvasios ir dėl to paveikė kitus rinktis gėrį. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo patirtimi.
Apibendrinkite Jono 7:40–53 paaiškindami, kad vyriausieji kunigai ir fariziejai vėl norėjo suimti Jėzų. Nikodemas, naktį pas Gelbėtoją atėjęs fariziejus, (žr. Jono 3:1–2) stojo ginti Gelbėtojo ir priminė savo draugams fariziejams ir vyriausiems kunigams, kad jų pačių įstatymas neleidžia pasmerkti žmogaus, kol jam pirma nėra suteikta galimybė būti išklausytam.
Pamoką baikite paliudydami apie tiesas, kurias mokiniai atpažino studijuodami Jono 7 skyrių.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė tokį paaiškinimą apie Jėzaus Kristaus „brolius“:
„Dažniausiai Juozapo ir Marijos sūnūs yra nurodomi kaip Jėzaus „broliai“, nors iš tiesų jie yra jo įbroliai. (Mato 12:46; 13:55; Jono 2:12; Apaštalų darbai 1:14; 1 Kor. 9:5.) Nors jie augo tuose pačiuose namuose, o juos augino geri bei rūpestingi Juozapas ir Marija, nors jie žinojo Jėzaus mokymus, tarnystę ir stebuklus, visgi šie artimi giminaičiai dar nebuvo priėmę Jo kaip Mesijo. Tačiau akivaizdu, kad visi jie atsivertė vėliau (Apaštalų darbų 1:14); vienas jų, Pauliaus vadinamas „Viešpaties broliu Jokūbu“ (Gal 1:19), buvo pašauktas į šventą apaštalystę; o kitas, Judas, save vadinęs „Judu, […] Jokūbo broliu“ (Judo 1), parašė laišką Judui“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:437).
Sesuo Bonė L. Oskarson iš Merginų organizacijos visuotinės prezidentūros mokė:
„Kartais bandome tai daryti atvirkščiai. Kaip pavyzdį galime panaudoti tokį požiūrį: aš būsiu laimingas gyvendamas pagal dešimtinės įsakymą, bet iš pradžių turiu žinoti, kad tai yra tikra. Galbūt mes net melsimės, kad gautume liudijimą dėl dešimtinės įstatymo, ir tikėsimės, kad Viešpats mus palaimins tokiu liudijimu prieš mums užpildant dešimtinės lapelį. Tai tiesiog taip nevyksta. Viešpats tikisi, kad parodysime savo tikėjimą. Kad įgytume liudijimą apie dešimtinę, turime nuolat ir nuoširdžiai mokėti visą dešimtinę. Šis būdas tinka visiems Evangelijos principams: tiek skaistybės įstatymui, tiek kuklumo principui, Išminties žodžiui ar pasninko įstatymui („Būkite atsivertę“,2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Jono 7:39 randame Jono tėvišką paaiškinimą, kad „gyvasis vanduo“, kurį Gelbėtojas mini Jono 7:38, reiškia Šventąją Dvasią, kurios pagrindinė misija liudyti apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Gelbėtojo „gyvojo vandens“ simbolis yra paremtas sena izraelitų tradicija, kad vanduo simbolizuoja svarbias dvasines tiesas. Sausringas Artimųjų Rytų klimatas, dėl kurio prieiga prie vandens buvo būtina norint išgyventi, ir vandens stygius padarė jį vertingu ištekliumi ir galingu simboliu. Viešpats išgelbėjo Izraelį Horebe, kai Mozė stebuklingai ištekino vandenį iš uolos (žr. Išėjimo 17; Skaičių 20). Senojo Testamento pranašai Izaijas, Jeremijas ir Ezechielis žodį „vanduo“ vartojo kaip Viešpaties Dvasios, išmintingo rūpestingumo ir gydančios galios simbolį (žr. Izaijo 41:17–18; 58:11; Jeremijo 2:13; Ezechielio 47:1–12).
Gelbėtojo pažadas, kad tie, kurie įtikėjo Juo, kada nors ateityje turės savyje „gyvojo vandens“, patvirtino faktą, kad „Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi“ (Jono 7:39). „Raštuose nėra tiksliai nurodoma priežastis, kodėl Jėzaus mirtingosios kelionės metu Šventoji Dvasia veikė žydus ne visa galia“ (Jono 7:39; 16:7). Teiginiai, kad Šventoji Dvasia nebuvo atėjusi, kol Jėzus Kristus nebuvo prisikėlęs, neabejotinai kalba tik apie tą konkretų Evangelijos laikotarpį, nes akivaizdu, kad Šventoji Dvasia veikė ankstesniais Evangelijos laikotarpiais. Be to, tai siejama tik su Šventosios Dvasios dovanos nebuvimu, nes Šventosios Dvasios galia veikė Jono Krikštytojo ir Jėzaus tarnystės metu; antraip niekas nebūtų gavęs liudijimo apie tiesas, kurių mokė šie vyrai (Mato 16:16–17; taip pat žr. 1 Kor. 12:3)“ (žr. anglišką Bibliją, Bible Dictionary, „Holy Ghost“)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 224).