Biblioteka
68 pamoka. Jono 8:31–59


68 pamoka.

Jono 8:31–59

Įvadas

Pasibaigus Palapinių šventei Gelbėtojas tęsė Savo mokymus šventykloje. Jis mokė apie laisvę nuo nuodėmių. Kai Jėzus Kristus paskelbė, kad Jis buvo didysis Jehova, žydai norėjo jį užmėtyti akmenimis.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jono 8:31–36

Jėzus moko apie laisvę nuo nuodėmių

Kad padėtumėte mokiniams prisiminti praeitoje pamokoje išmoktą medžiagą, atsineškite nedidelį akmenį. Paprašykite mokinių trumpai apibendrinti, ką atsakė Gelbėtojas, kai keletas Rašto aiškintojų ir fariziejų pas Jį atvedė moterį, sugautą svetimaujant, ir ko Jėzus mokė vėliau (žr. Jono 8:1–30). (Gelbėtojas nepasmerkė moters, bet pasakė jai: „Daugiau nuodėmių nebedaryk“ [11 eilutė]. Po to Jėzus mokė, kad Jis yra „pasaulio šviesa“ [12 eilutė] ir kad tikėdami Jį ir laikydamiesi Jo mokymų pažinsime Tėvą.)

  • Kaip, pagal Jono 8:30, Jėzaus veiksmai ir žodžiai paveikė daugelį žydų?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad nors daugelis žydų tikėjo Jėzų, kai kurie iš jų nesiliovė bandyti Jį sukirsti, kai Jis mokė žmones apie tarnavimą, tiesą bei laisvės ir pančių skirtumą.

Lentoje nubraižykite tokią schemą:

Paveikslėlis
schema, tarpai į laisvę

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 8:31–32. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką, pasak Jėzaus, turime daryti, kad taptume laisvi.

Pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir užpildyti praleistas vietas remiantis tuo, ką, pasak Jėzaus, turime daryti, kad taptume laisvi. Užpildyta schema turėtų atrodyti panaši į šią:

Paveikslėlis
užpildyta schema, laisvė
  • Ką reiškia „laikytis [Kristaus] mokslo? (31 eilutė.)

  • Kaip Jėzaus Kristaus mokymus, aprašytus 31–32 eilutėse, parašytumėte kaip vieną principą? (Mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, bet įsitikinkite, jog jie supranta, kad jei seksime Jėzaus Kristaus žodžiais, tapsime Jo mokiniais ir žinosime tiesą, kuri mus išlaisvins. Šį principą galite užrašyti lentoje. Taip pat galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad Jono 8:36 pabrėžiama, jog Jėzaus Kristaus dėka mes galime būti išlaisvinti.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, nuo ko galime būti laisvi, jei gyvename pagal Viešpaties žodį.

Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis

„Laisvi nuo pražūtingos klaidingos doktrinos galios, laisvi nuo godumo ir geidulių pančių; laisvi nuo nuodėmės pančių; laisvi nuo bet kokios blogos ir naikinančios įtakos, nuo nepaleidžiančios ir menkinančios jėgos; laisvi pasiekti neribotą laisvę, mėgautis jos pilnatve, kuri pasiekiama tik išaukštintoms esybėms“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:456–457).

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 8:33. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, kas, žydų manymu, juos išlaisvino.

  • Kas, žydų manymu, galėjo juos išlaisvinti? (Jie klaidingai tikėjo, kad jiems dvasinę laisvę suteikė paprasčiausias buvimas Abraomo palikuoniais ir Abraomo sandoros įpėdiniais.)

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 8:34–36. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko, pasak Jėzaus, žmonėms reikia, kad taptų laisvi.

  • Nuo ko, pasak Gelbėtojo, remiantis 34 eilute, reikėjo žmonėms išsivaduoti?

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad 34 eilutėje iš graikų kalbos išverstas veiksmažodis „daro“ nurodo tolesnį nuodėmės darymą, o ne atgailą.

  • Kokį principą sužinome iš 34 eilutės? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei padarę nuodėmę neatgailausime, tapsime nuodėmės tarnais.)

  • Ką reiškia būti „nuodėmės tarnu“? (Galite atkreipti mokinių dėmesį, kad žodis, išverstas kaip „tarnas“, taip pat gali būti suprantamas kaip „vergas“.)

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti sąsajas tarp dviejų principų, kuriuos jie atpažino, lentoje nubraižykite tokią schemą:

Paveikslėlis
schema, pasirinkimas ir pasekmės
  • Kodėl mūsų laikais kai kurie žmonės painioja šias tiesas tikėdami, kad sekimas Gelbėtoju mus supančioja, o nuodėmės darymas išlaisvina?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti jų atpažintus du principus, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

„Pasiduodant [Šėtono] gundymams pasirinkimų galimybės ima nykti, kol nelieka jokio pasirinkimo ir mes galiausiai būname bejėgiai atsispirti žalingiems įpročiams. […]

Pasaulis žiūri per Korihoro prizmę manydamas, kad paklusnumas Dievo įsakymams ir apeigoms yra „vergija“ (Almos 30:24, 27). […]

Ar kas nors abejoja tuo, kad Dievas, turėdamas visą šviesą ir tiesą, turi absoliučią laisvę būti ir veikti?

Taip pat augant Evangelijos doktrinos ir principų supratimui, plečiasi mūsų valios laisvė. Pirmiausia, turėdami daugiau įstatymų, kurių galime laikytis, turime daugiau galimybių rinktis, galime daugiau pasiekti ir gauti didesnius palaiminimus. […] Antra, turėdami geresnį supratimą, galime išmintingiau rinktis, nes aiškiau matome ne tik alternatyvas, bet ir jų galimas pasekmes“ („Moral Agency,“ Ensign, June 2009, 49, 50–51).

Suskirstykite mokinius poromis. Pasiūlykite kiekvienai porai studijuoti paskirtą dalį iš Jaunimo stiprybės vardan (knygelė, 2012). Paprašykite mokinių nusibraižyti duotą lentelę savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose (galite nubraižyti ją lentoje). Paprašykite visų porų perskaityti jiems paskirtą dalį iš Jaunimo stiprybės vardan ir užpildyti lentelę.

Pavyzdys, aprašytas knygelėje Jaunimo stiprybės vardan.

Kaip gyvenimas pagal šį pavyzdį suteiks laisvę?

Kaip negyvendami pagal šį pavyzdį pakliūsime į vergiją?

Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite, kad vienos poros apsikeistų partneriais su kitomis poromis ir pamokytų to, ko jie išmoko apie studijuotą pavyzdį. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, po to pakvieskite kelis mokinius papasakoti likusiems, ką jie sužinojo.

  • Kokias knygelėje Jaunimo stiprybės vardan žadamas laisves patyrėte asmeniškai?

Paprašykite mokinių užrašyti, kokiu konkrečiu būdu jie sieks tapti laisvi gyvendami pagal Viešpaties žodį.

Jono 8:37–59

Jėzus liudija apie Savo dieviškumą

Paprašykite mokinių trumpai atsakyti į šį klausimą:

  • Kuris iš jūsų pažįstamų yra labai panašus ar panaši į savo tėvą?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 8:37–40, 44–45. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip žydų vadovai, kurie prieštaravo Viešpačiui, skyrėsi nuo didžiojo Senojo Testamento pranašo Abraomo, kurį jie laikė savo tėvu.

  • Ką, remiantis 39 eilute, pasak Gelbėtojo, jie darytų, jeigu būtų Abraomo vaikai?

  • Ką, pagal 40 eilutę, jie norėjo padaryti, ko niekada nebūtų padaręs Abraomas?

  • Kas, pasak Jėzaus, remiantis 44–45 eilutėmis, buvo jų tėvas? (Velnias.) Kaip jie tarnavo velniui?

Apibendrinkite Jono 8:46–50 paaiškindami, kad Gelbėtojas mokė, jog tie, kurie yra iš Dievo, gauna Jo žodį. Žydų vadovai bandė įžeisti Jėzų vadindami Jį samariečiu (tarp žydų buvo įprasta nekęsti samariečių) ir teigė, kad Jį buvo apsėdęs velnias.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 8:51–53. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokį klausimą Jėzui uždavė žydų vadovai.

  • Kokį klausimą jie uždavė Jėzui? (Mokiniams 53 eilutėje galite pasiūlyti pasižymėti klausimą: „Argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą?“)

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 8:56–58. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką į žydų klausimą atsakė Jėzus?

  • Ką į klausimą „argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą“ atsakė Jėzus? (Galite pasiūlyti mokiniams 58 eilutėje pasižymėti sakinį: „Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“)

Paaiškinkite, kad žodžiai „Aš Esu!“ 58 eilutėje nurodo Jehovą (žr. Išėjimo 3:14). Po to užduokite šiuos klausimus:

  • Galite paaiškinti, kad Jehovos vardu žydai vadino Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą. Galite paraginti mokinius Raštuose užsirašyti tokią tiesą: Jėzus Kristus yra Jehova – Senojo Testamento Dievas.)

  • Koks, remiantis tuo, ką skaitėte 58 eilutėje, buvo Jėzaus atsakymas į klausimą, ar Jis didesnis už Abraomą?

Paveikslėlis
Trys vyrai ugnimi plieskiančioje krosnyje
Paveikslėlis
Danielius liūtų duobėje

Parodykite keletą paveikslų iš Evangelijos paveikslų knygos ([2010]; taip pat žr. LDS.org), vaizduojančių Senajame Testamente aprašytus stebuklus (pavyzdžiui, paveikslus „Trys vyrai ugnimi plieskiančioje krosnyje“, 25 pav. arba „Danielius liūtų duobėje“, 26 pav.).

  • Jei jūs būtumėte stovėję prieš Jėzų ir girdėję, kaip Jis paskelbė, kad Jis yra tas, kuris atliko stebuklus, aprašytus Senajame Testamente, kaip į Jį reaguotumėte?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 8:59. Paprašykite, kad likusieji mokiniai sektų skaitomą tekstą ir ieškotų, kaip žydų vadovai reagavo į Jėzaus pareiškimą, kad Jis yra Jehova. Po to paprašykite mokinių pasakyti, ką sužinojo.

  • Kodėl, jūsų manymu, svarbu žinoti, kad Jėzus Kristus yra Jehova, Senojo Testamento Dievas?

Paprašykite kelių mokinių pasidalinti savo liudijimais apie Jėzų Kristų. Jei norite, pabaigoje jūs taip pat galite pasidalinti savo liudijimu.

Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga

Viktorinos ir testai suteikia mokiniams progą išbandyti, kaip jiems pavyksta atsiminti Raštų įvaldymo ištraukas. Galimos tokios užuominos: pagrindiniai žodžiai, Raštų nuorodos, ištraukų citatos arba pavyzdžiai, iliustruojantys tiesas, kurių mokoma ištraukose. Viktorinos ir testai gali būti atliekami žodžiu, lentoje arba popieriaus lape. Pravedę viktoriną arba atlikę testą, galite daugiausia taškų surinkusius mokinius suporuoti su mažiausiai taškų surinkusiais mokiniais. Daugiau taškų surinkęs mokinys gali, kaip ir mokytojas, padėti mažiau taškų surinkusiam mokiniui studijuoti ir daryti pažangą. (Jei taip darysite, įsitikinkite, kad tai darote taip, kad nesuglumintumėte mokinių, kuriems prasčiau sekasi.)

Komentarai ir kontekstas

Jono 8:33. „Mes esame Abraomo palikuonys“

Žydų pareiškimas, kad jie yra Abraomo palikuonys, rodo plačiai paplitusią klaidingą nuomonę, susijusią su Abraomo sandora ir išankstine įšventinimo doktrina. Angliškas Biblijos žodynas paaiškina Abraomo palikuoniams duotus pažadus ir atsakomybes:

„Abraomas pirmą kartą priėmė Evangeliją per krikštą (kuris yra išgelbėjimo sandora). Tada jam buvo suteikta aukštesnioji kunigystė ir jis sudarė celestialinę santuoką (kuri yra išaukštinimo sandora), taip užsitikrindamas, kad turės amžinąjį prieaugį. Galiausiai jis gavo pažadą, jog visos šios palaimos bus suteiktos visai jo mirtingajai ainijai (DS 132:29–50; Abr. 2:6–11). […] Abraomo ainija įgis tam tikras žemes kaip amžinąjį paveldą (Pr. 17; 22:15–18; Gal. 3; Abr. 2). Visi šie pažadai kartu vadinami Abraomo sandora. […]

Su asmeniniu išgelbėjimu ir amžinuoju prieaugiu susijusios sandoros dalys yra atnaujinamos kiekvienam, kuris priima celestialinės santuokos apeigą (žr. DS 132:29–33). Kilusieji ne iš Izraelio, paprastai vadinami kitataučiais, per Evangelijos apeigas yra priimami į Izraelio namus ir tampa sandorų ir Abraomo palikuoniais (Gal. 3:26–29).

Ne pats buvimas Abraomo sandoros paveldėtoju padaro žmogų „išrinktuoju“, o tai, kad žmogus yra išrinktas atsakingai nešti Evangeliją visoms žemės tautoms. Abraomo palikuoniai vykdė misionierišką veiklą visose pasaulio tautose nuo Abraomo laikų. (Mato 3:9; Abr. 2:9–11)“ (Bible Dictionary, “Abraham, Covenant of”).

Jono 8:58. Ką reiškia sakinys: „Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu“?

Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino žodžių „Aš Esu“ reikšmę ir svarbą:

„Jėzus buvo Jehova […] (žr. Išėjimo 6:3; Ps. 83:18; Izaijo 12:2; Izaijo 26:4). Šio švento vardo vartojimą taip pat patvirtina ir šiuolaikiniai Raštai (žr. Moronio 10:34; DS 109:68; DS 110:3; DS 128:9). Jehova yra kilęs iš hebrajiško žodžio hayah, reiškiančio „būti“ arba „egzistuoti“. Žodžio hayah forma hebrajiškame Senojo Testamento tekste buvo išversta kaip AŠ ESU (žr. Išėjimo 3:14).

Nuostabiausia, kad AŠ ESU vartojo Jehova įvardindamas Save Patį (žr. DS 29:1; DS 38:1; DS 39:1). Perskaitykite šį intriguojantį dialogą iš Senojo Testamento. Mozė ką tik gavo dievišką paskyrimą, kurio jis nesiekė, – misiją išvesti Izraelio vaikus iš vergijos. Veiksmas vyksta Sinajaus kalno viršukalnėje.

„Mozė atsakė Dievui: „Kas aš toks, kad galėčiau eiti pas faraoną ir net išvesčiau izraelitus iš Egipto?“

Be abejonės, Mozė jautėsi nepajėgus atlikti šį pašaukimą, taip ir mes galime pasijausti gavę daug reikalaujančią užduotį.

„Betgi, – Mozė sakė [dar kartą] Dievui, – kai nueisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: „Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus“, o jie manęs klaus: „Koks jo vardas?“ – ką aš jiems pasakysiu?“

Dievas tarė Mozei: „AŠ ESU, KURIS ESU.“ Ir tęsė: „Tu taip kalbėsi izraelitams: AŠ ESU atsiuntė mane pas jus.“

Dievas vėl kalbėjo Mozei: „Taip tu kalbėsi izraelitams: „Viešpats, jūsų protėvių Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas – atsiuntė mane pas jus.“ Tai bus mano vardas per amžius“ (Išėjimo 3:11, 13–15).

Taip Jehova apreiškė Mozei tą patį vardą, kurį Jis nuolankiai ir kukliai pasirinko kaip Savo Paties ikimirtingąjį apibūdinimą: „AŠ ESU“ (“Jesus the Christ: Our Master and More,” Ensign, Apr. 2000, 6–7).