Po Paschos vakarienės Jėzus Kristus toliau mokė Savo mokinius. Jis pasakė jiems, kad greitai eis pas Savo Tėvą ir kad Šventoji Dvasia, arba Guodėjas, ateis ir ves juos į tiesos pilnatvę. Jėzus išpranašavo Savo paties mirtį ir prisikėlimą bei paskelbė, kad Jis nugalėjo pasaulį.
Pakvieskite vieną mokinį ateiti į klasės priekį. Užriškite mokiniui akis taip, kad jis negalėtų matyti. Užrišę mokiniui akis, likusių mokinių paprašykite Raštų knygas padėti kur nors klasėje. Paklauskite mokinio užrištomis akimis, ar sunku būtų surasti kieno nors Raštus klasėje ir atversti konkretų puslapį. Taip pat paklauskite mokinio, ar būtų lengviau, jei kas nors pasisiūlytų jį (-ją) nuvesti prie Raštų.
Pasiūlykite mokiniui užrištomis akimis pasirinkti mokinį iš klasės, kuris būtų jo (jos) vedlys. Paprašykite pasirinkto mokinio nuvesti mokinį užrištomis akimis prie norimų Raštų ir padėti jam (jai) surasti konkretų puslapį. Atlikus šias užduotis paaiškinkite, kad Jėzus Kristus, būdamas žemėje, mokė Savo apaštalus. Jis asmeniškai juos vedė prie Jo mokomų tiesų supratimo.
Apibendrinkite Jono 16:1–4 paaiškindami, kad, pavalgęs Paschos vakarienę su Savo apaštalais, Jėzus pasakė jiems, jog ateis toks laikas, kai žmonės jų neapkęs ir manys, kad juos nužudydami tarnauja Dievui.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 16:5–6. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Jėzus pasakė Savo apaštalams ir kaip jie tai išgirdę pasijuto.
Kaip jautėsi mokiniai sužinoję naujieną, kad Jėzus iškeliauja ir jie bus persekiojami?
Paprašykite mokinio, kuris buvo mokinio užrištomis akimis vedliu, sugrįžti į savo vietą. Paklauskite mokinio užrištomis akimis:
Ar jaustumeisi vėl vienišas be galinčio tau padėti draugo?
Atneškite kėdę ir paprašykite mokinio užrištomis akimis atsisėsti (akių neatriškite).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 16:7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Jėzus pažadėjo iškeliavęs atsiųsti.
Ką Jėzus pažadėjo iškeliavęs atsiųsti? (Jėzus atsiųs Guodėją, arba Šventąją Dvasią.)
Atkreipkite dėmesį, kad „Jėzaus mirtingosios kelionės metu Šventoji Dvasia tarp žydų neveikė visa galia“ (Jono 7:39; 16:7)“ (Bible Dictionary in the LDS English version of the Bible, „Holy Ghost“). Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kodėl Šventoji Dvasia neveikė visa galia, garsiai perskaitykite vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Kol Jėzus asmeniškai buvo kartu su mokiniais, nuolatinė Dvasios bendrystė jiems nebuvo tokia reikalinga, kokia tapo Jėzui iškeliavus“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 753).
Apibendrinkite Jono 16:8–12 paaiškindami, kad vienas iš Šventosios Dvasios vaidmenų yra nepritarti nuodėmingam pasauliui.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 16:13, o likusių mokinių paprašykite ieškoti, kokius kitus vaidmenis Jėzui iškeliavus apaštalų gyvenimuose atliks Guodėjas.
Kokius vaidmenis Gelbėtojui iškeliavus apaštalų gyvenimuose atliks Šventoji Dvasia? Kaip Šventosios Dvasios pagalba ir vadovavimas gali padėti mokiniams?
Kaip, remiantis13 eilute, Šventoji Dvasia gali mums padėti šiomis dienomis? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Šventoji Dvasia gali nuvesti mus į visą tiesą ir parodyti ateities dalykus.)
Kokiais būdais Šventoji Dvasia nuveda mus į tiesą?
Kaip Šventoji Dvasia gali mums parodyti ateities dalykus? (Jei reikia, paaiškinkite, kad per Šventąją Dvasią Dievas gali suteikti tikrumą, viltį, regėjimą, perspėjimą ir vadovavimą mūsų ateičiai.)
Padėkite kokį nors daiktą (prizą) ant lentynos, kėdės ar kur nors kitur klasėje. Pasiūlykite mokiniui užrištomis akimis jį surasti. Paprašykite kito mokinio pašnibždėti nurodymus mokiniui užrištomis akimis, kad jis (ji) galėtų surasti prizą. Mokiniui suradus prizą, paprašykite jį (ją) atsirišti akis. Leiskite abiem mokiniams sugrįžti į savo vietas. Paklauskite mokinių:
Kada jautėte, kad Šventoji Dvasia veda jus į tiesą? Kaip atpažinote, kad jus vedė Šventoji Dvasia?
Galite papasakoti patyrimą iš savo gyvenimo, kai buvote vedami Šventosios Dvasios. Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šioje pamokoje išmoktą tiesą, paskatinkite juos gyventi taip, kad savo gyvenime siektų Šventosios Dvasios vadovavimo.
Pažymėkite, kad Jono 16:13 nurodo, jog Šventoji Dvasia, kurios vaidmuo yra liudyti Tėvą ir Sūnų, „nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti“. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 16:14–15, o likusių mokinių paprašykite ieškoti, ką šios Šventosios Dvasios žinios sako mums.
Kieno žinias Šventoji Dvasia mums perduoda? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Šventoji Dvasia apreiškia Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus tiesas ir nurodymus.)
Kodėl pravartu žinoti, kad kai Šventoji Dvasia mums kalba, Ji kalba už Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?
Paaiškinkite mokiniams, kad Šventosios Dvasios „perduodama informacija jūsų dvasiai yra daug tikresnė negu bet kokia kita informacija, kurią galite gauti per savo natūralius jausmus“ (Ištikimi Tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], 174). Tai reiškia, kad Šventoji Dvasia yra pats vertingiausias vedlys norint sužinoti tiesą; Jos poveikis yra daug svarbesnis nei materialūs įrodymai, kitų nuomonė ar pasaulio argumentai. Mums, kaip ir Gelbėtojo mokiniams, reikia išmokti pasitikėti Šventosios Dvasios vadovavimu, kai Viešpaties fiziškai nėra.
Viešpats kalba apie Savo iškeliavimą iš mirtingojo gyvenimo ir skelbia, kad Jis nugalėjo pasaulį
Paprašykite mokinių prisiminti atvejį, kada jie turėjo atsisveikinti su šeimos nariu ar draugu.
Kaip atsisveikindami guodėte vieni kitus?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 16:16. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką dar Jėzus pasakė mokiniams, kas galėjo juos paguosti galvojant apie Jo išėjimą. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Paaiškinkite, kad Jono 16:17–19 skaitome, jog mokiniai nesuprato, ką Jėzus turėjo galvoje sakydamas, kad Jis palieka juos, tačiau jie vėl Jį pamatys.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 16:20–22. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė Savo mokiniams apie tai, kaip jie jausis, kai Jis juos paliks ir kai jie vėl Jį išvys. Galite paaiškinti, kad žodžiai „gimdydama moteris“ nusako nėščią, gimdymo skausmų kankinamą moterį.
Kaip jausis mokiniai, kai Jėzus juos paliks? Ką Jis pažadėjo, kas nutiks po to?
Paaiškinkite, kad mokiniai Jėzų vėl pamatys, kai Jis prisikels. Nors jų sielvartas dėl Jo mirties bus didelis, džiaugsmas, kurį jie patirs Jam prisikėlus, bus ilgalaikis.
Apibendrinkite Jono 16:23–32 paaiškindami, kad Jėzus mokė Savo apaštalus melstis tiesiogiai Dangiškajam Tėvui Jo (Kristaus) vardu ir patikino juos dėl Tėvo meilės jiems ir Jam.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jono 16:33, o kitų mokinių paprašykite ieškoti žodžių ir frazių, kuriomis Gelbėtojas guodė Savo mokinius.
Kokiais žodžiais ir frazėmis Viešpats guodė Savo mokinius?
Kodėl, pagal 33 eilutę, net negandų ir mirčių kupiname pasaulyje galime patirti laimę ir ramybę? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Kadangi Jėzus Kristus įveikė pasaulį, mes galime būti džiugūs ir turėti ramybę.)
Ką, jūsų manymu, reiškia tai, kad Jėzus Kristus įveikė pasaulį?
Paaiškinkite, kad Tėvo Viengimis, Jėzus Kristus, gyveno be nuodėmės, įveikė kiekvieną pasaulio pagundą. Jis taip pat įveikė kiekvieną skausmą, suspaudimą ir apmokėjo visų žmonių nuodėmes. Per Savo gyvenimą, kančią, mirtį ir prisikėlimą Jis įveikė visas kliūtis, kad mes taptume švarūs, rastume ramybę ir gyventume kartu su mūsų Tėvu danguje ir tais, kuriuos mylime.
Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus įveikė pasaulį, gali padėti mums būti džiugiems ir turėti ramybę?
Padalinkite mokiniams po lapelį su šiuo prezidento Tomo S. Monsono teiginiu. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį teiginį, o likusių mokinių paprašykite ieškoti paaiškinimo, kaip nepaisant šio pasaulio išbandymų ir sunkumų galime būti džiugūs ir turėti ramybę.
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Būkime džiugūs kasdieniame gyvenime. Nors gyvename vis neramesniais laikais, Viešpats mus myli ir mumis rūpinasi. Jis visuomet mūsų pusėje, jei darome, kas teisu. Jis padės mums, kai to prireiks. […] Mūsų gyvenimai gali būti kupini džiaugsmo, jei sekame Jėzaus Kristaus Evangelijos mokymais.
Viešpats priminė mums: „Būkite drąsūs, aš nugalėjau pasaulį“ [Jono 16:33]. Kokį džiaugsmą teikia mums tokia žinia. Jis gyveno dėl mūsų ir mirė už mus. Jis sumokėjo už mūsų nuodėmes. Galime sekti Jo pavyzdžiu. Reikškime Jam didį dėkingumą priimdami Jo auką ir gyvendami taip, kad vieną dieną galėtume grįžti gyventi su Juo („Tave Dievas telydės nuolat“,2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kada žinojimas, kad Jėzus Kristus įveikė pasaulį, padėjo mums būti džiugiems ir turėti ramybę?
Paskatinkite mokinius būti džiugius ir gyventi pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Paliudykite, kad kai jie tai darys, pajus ramybę ir viltį, kuri yra įmanoma per Viešpaties atpirkimo auką ir prisikėlimą.
2009 metais balandžio visuotinėje konferencijoje prezidentas Tomas S. Monsonas prisiminė prezidento Ezros Tafto Bensono ir Frederiko V. Babelio, kurie lankėsi Europoje pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, istoriją. Tai istorija apie našlę, keturių mažų vaikų motiną, kuri atsidūrė priešo teritorijoje. Nepaisant to, kad keliaudama į saugią vietą ji nuėjo daugiau nei 1500 kilometrų, dėl bado ir šalčio prarado savo vaikus, ji liko ištikima vilčiai, kad per Jėzų Kristų po prisikėlimo jos šeima gali būti kartu.
Pabaigęs istoriją prezidentas Monsonas štai ką pasakė:
„Liudiju, kad mums pažadėti didžiuliai palaiminimai. Nors virš mūsų susikauptų audros debesys, nors prapliuptų liūtys, mūsų Evangelijos pažinimas ir Dangiškojo Tėvo bei mūsų Gelbėtojo meilė paguos ir palaikys mus, ir atneš džiaugsmą į mūsų širdis, jei elgsimės teisiai ir laikysimės įsakymų. Niekas šiame pasaulyje negalės mūsų įveikti.
Mano mylimi broliai ir seserys, nebijokite. Būkite drąsūs. Ateitis yra tiek šviesi, koks jūsų tikėjimas“ („Būkite drąsūs“,2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).